|
|
|
Kraujagyslių
chirurgija Lietuvoje:
istorija ir dabartis
Medicina
ir chirurgija yra neatskiriama tautos kultūros dalis. Medicinos pažanga
visada atitinka bendrą ekonomikos ir visuomenės išsivystymo
lygį. Didžioji Lietuvos kunigaikštystė Europoje buvo
žinoma kaip stipri kariniu ir ekonominiu požiūriu, joje
greitai vystėsi amatai ir menas. Ypatingą trauką Vakarų
Europoje turėjo Lietuvos sostinė Vilnius, kaip labai gražus
ir aukštos kultūros miestas. Tačiau, pradėjus veikti
Vilniaus universitetui, čia dar nebuvo aukštosios medicinos
mokyklos.
Reformacijos ir Romos katalikų bažnyčios
interesų susikryžiavimas, siaubingi rusų antpuoliai
sustabdė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto
(Collegium Medicum) atidarymą iki 1781 m. Patys geriausi
gydytojai, paruošti užsienyje, dirbo dvaruose ir kariuomenėje.
Todėl pirmasis chirurgijos profesorius, atvykęs į
Vilniaus universitetą, ir
buvo iš tokių gydytojų. Tai buvo M.Renje.
Pastarasis dar pasikvietė iš Paryžiaus, iš Hotel
"Dieu", J.Briote- labai gerą chirurgą, kuriam tuomet buvo 31
metai. Prie medicinos ir chirurgijos išsivystymo Collegium medicum
labai prisidėjo vokiečių gydytojas J.A.Lobenveinas (Lobenwein),
irgi atvykęs į Universitetą iš vokiečių
dvarų Latvijoje.
Jau XVIII a. pabaigoje Vilniuje veikė kelios ligoninės,
kuriose mokėsi Universiteto medicinos studentai. Profesorius J.
Šimkevičius 1805 m. išleido knygą "Teorinės
ir praktinės chirurgijos mokslas", kurioje pateikia savo patyrimą,
sukauptą Vilniaus ligoninėse. J. Šimkevičius aprašo
tromboflebitą, venų ligų gydymo būdus, pateikia
kompresinės terapijos metodus, labai artimus taikomiems dabartiniu
metu. Kraujagyslių chirurgija ir angiologija pradėta dar
labiau domėtis, kai 1805m. buvo atidaryta Universiteto klinika,
kurią įkūrė Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus
Jozefas Frankas, atvykę į Vilniaus universitetą iš
Vienos. Toje klinikoje 1812 m. lankėsi Napoleoną lydėjęs
jo asmeninis gydytojas D.J.Larė (Larrey), vienas iš garsiausių
Vakarų Europos chirurgų, kuris buvo matęs daugelį
puikių Europos klinikų. Jis pasakė, kad tokios gražios
ir taip gerai tvarkomos klinikos dar nėra regėjęs.
Antrajame ir trečiajame XIX šimtmečio dešimtmetyje
į Universitetą atvyko nemažai jaunų žmonių
iš visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Jie
čia rengė disertacijas ir čia jas gynė. Kol kas
nėra aišku, kodėl tiek daug jų buvo iš
kraujagyslių chirurgijos ir angiologijos. Tose disertacijose buvo
sprendžiama šlauninės venos perrišimo įtaka
ischeminei galūnei, klubinių arterijų aneurizmos
chirurginio gydymo galimybė, miego arterijos perrišimo
operacijos technika, tromboflebito diagnostika ir gydymas ir t.t. Iš
kraujagyslių chirurgijos čia 1820-1824 m. apgynė
disertacijas S.Černiauskas , A.Velkas (Voelc), J.Domeris (Dommer)
ir kiti. Išlikę operacijų aprašymai byloja apie tų
operacijų nepriekaištingą techniką. Kadangi operacijų
protokolai labai aiškūs ir detalūs, nesunku buvo atkurti
operacijų schemas. Buvo pradėtas leisti ir žurnalas
"Acta
Instituti Clinici Caesareae Universitatis Vilnensis". Pirmas tomas
išėjo 1808 m. Jame buvo atspausdinta darbų ir iš
angiologijos. Visa archyvinė medžiaga liudija, kad kraujagyslių
chirurgija Lietuvoje vystėsi lygiagrečiai su Vakarų
Europos šios srities chirurgija, nė kiek nuo jos neatsilikdama.
Smūgis medicinos mokslui ir praktikai
buvo suduotas 1832 m., kai dėl nacionalinio pasipriešinimo rusų
carinei valdžiai buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Medicinos - chirurgijos akademija, kuri dar gyvavo po
Universiteto uždarymo, buvo likviduota 1842 m.
Chirurgijos ir
kraujagyslių chirurgijos vystymasis sustojo. Tuo metu, kai Europoje
ir pasaulyje buvo atliktos pirmosios kraujagyslių anastomozės
(L.Von Eck, 1879 m., A. Carrel, 1902 m.), Lietuvoje šioje srityje
nebepadaryta nė vieno žingsnio į priekį. Tarpukario
Lietuvoje, nei Vilniuje, kur dirbo austrų chirurginės mokyklos
atstovai, nei Kaune, kur chirurgai buvo daugiau vokiškos mokyklos
įtakoje, kraujagyslių chirurgijos srityje buvo nuveikta labai
mažai. Tiek Vilniuje, tiek ir Kaune viskas šioje srityje buvo
pradedama iš naujo. Vėl didžioji imperija nubraukė
Lietuvai, jos nacionalinei kultūrai, tarp jų ir medicinai, apie
70 metų. 1939 -1942 metais Kaune buvo padarytos pirmosios
angiografijos ir embolektomijos. Jas atliko gyd. V.Paprockas Kauno
Vytauto Didžiojo universiteto klinikose ir B.Zacharinas Kauno
Žydų ligoninėje. Abu jie vėliau buvo priversti
išvykti iš Lietuvos. Gyd. V.Paprockas pasitraukė į
JAV, gyd. B.Zacharinas po karo buvo suimtas ir ištremtas į
Sibirą.
Moderniosios kraujagyslių chirurgijos užuomazgos atsirado
šeštajame dešimtmetyje, kai Vilniuje keletas chirurgų
sėkmingai susiuvo sužeistas arterijas ir venas. Prof.
A.Marcinkevičius 1958 m. sėkmingai operavo trauminę
arterinę veninę fistulę, atkurdamas ir arterijos, ir
venos vientisumą. Prieš šią operaciją buvo
padaryta angiografija. Vienais metais vėliau prof. A.Dirsė,
dirbdamas dabartinės Šv. Jokūbo ligoninės
traumatologijos skyriuje, pradėjo
operuoti kraujagyslių traumas. Nemažai tokių operacijų
jis padarė rajonų ligoninėse. Planinės operacijos
pradėtos daryti 1961-1962 metais, kai buvo pagaminti lietuviški
kraujagyslių protezai ir suburta trijų gydytojų grupė
Šv. Jokūbo ligoninėje. Kauno "Kaspino" fabrike, vadovaujant A. Dirsei, inžinieriui Kaplanui buvo sukurti kraujagyslių protezai iš lavsano (dakrono),
kurie vėliau paplito Latvijoje ir Estijoje, buvo panaudoti ir
Leningrade. Deja, Maskvoje kainų komitetas
jiems nustatė labai žemas kainas. Cechas, kuris gamino
protezus, po trejeto metų turėjo
užsidaryti. Su Kauno kraujagyslių protezais Lietuvoje buvo
atlikta per 150 įvairių operacijų, daugiausia klubo ir
šlauninės arterijos rekonstrukcijų.
1963 - 1964 m. kraujagyslių chirurgija pradedama Vilniaus 3-ioje
klinikinėje ligoninėje, vadovaujant A.Marcinkevičiui.
Prie jo prisijungė V. Sirvydis ir V. Triponis, persikėlę
iš Šv.
Jokūbo ligoninės. Kiek vėliau čia dar pradėjo
dirbti D. Kavoliūnas, dar vėliau - G. Uždavinys ir E.
Barkauskas. Pradžioje kraujagyslių chirurgai dalyvavo
bendrosios chirurgijos klinikos darbe, atlikdami įvairias pilvo
operacijas. Kraujagyslių chirurgijai buvo ruošiamasi
eksperimentuojant su gyvuliais. Į kitas klinikas,
turinčias didesnį patyrimą, išvykti nebuvo galimybių.
1964 - 1966 metais buvo atlikta įdomių ir didelių
aortos ir periferinių arterijų operacijų.
Tuomet buvo padarytos pirmosios abdominalinės aneurizmos operacijos,
inkstų arterijų rekonstrukcijos, išplėstinės
"dviejų
aukštų" rekonstrukcinės operacijos, portokavaliniai
ir splenorenaliniai šuntai.
Nuo 1968 m. kraujagyslių chirurgai dirbo Vilniaus m. universitetinėje
ligoninėje Antakalnyje, kur buvo įkurtas specializuotas
kraujagyslių chirurgijos skyrius. Čia buvo smarkiai pasistūmėta
plečiant operacijų diapazoną ir įpratinant Lietuvos
gydytojus prie šios chirurgijos. Įsitikinę, kad
kraujagyslių operacijos išgelbsti nuo didelio invalidumo ir
mirties, kitų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojai pradėjo
dažniau diagnozuoti kraujagyslių ligas, o pacientai, pajutę,
kad tos operacijos neturi tokios didelės rizikos, pradėjo
patys važiuoti gydytis į Vilniaus kraujagyslių
chirurgijos skyrius. Šioje ligoninėje iki 1970 metų
padarytos pirmosios aortos lanko šakų, visceralinių
arterijų rekonstrukcijos, padaryti pirmieji autovenos šuntai
į blauzdos ir pėdos arterijas. Čia pradėjo dirbti V.
Triponis, E. Barkauskas, A. Dirsė, R. Žukas, Universiteto
aspirantė D. Triponienė. Jie važinėjo po Lietuvą,
konsultavo ir operavo ligonius rajoninėse ligoninėse, perskaitė
daug paskaitų gydytojams apie kraujagyslių ligų
diagnostiką ir chirurginį gydymą. Tuo būdu, iki 1975
m. kraujagyslių chirurgija iš siauros, mažai žinomos
chirurgijos srities tapo svarbia Lietuvos medicinos dalimi. Kaune tuo
metu kraujagysles pradėjo operuoti R. Putelis, A. Čikotas, vėliau -
A. Antuševas, kuris vadovauja Kauno medicinos universiteto
kraujagyslių chirurgijos centrui. Nors 1983 metais Vilniaus
kraujagyslių chirurgijos centras (vėliau klinika) išsiplėtė: buvo įkurti 2 skyriai po 60 lovų (vedėjai M.Gutauskas
ir E. Janušauskas, 1990), vietų paguldyti ligoniams nuolatos
trūkdavo. Jau devintajame dešimtmetyje vos 20 mūsų
krašto kraujagyslių chirurgų padarydavo 4% visų
chirurginių operacijų, atliekamų Lietuvoje. 1990 m.
pabaigoje kraujagyslių chirurgų grupė, vadovaujama
E.Barkausko, perėjo į naujai atsidariusią Vilniaus miesto
greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, į ten įkurtą specialų
vadinamą Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių.
Ten pradėjo dirbti P. Pauliukas, K. Laurikėnas ir kt. Klaipėdoje
kraujagyslių chirurgijos skyrius buvo atidarytas 1995 m. Jam
vadovauja R. Gutauskas. Vilniaus m. universitetinėje Antakalnio ligoninėje
nuo 1999 m. birželio 1 d.
veikia Flebologijos skyrius (ved. G. Vilkevičius). Kuriasi
kraujagyslių chirurgija Panevėžyje.
Per pastaruosius 10
metų Lietuvos kraujagyslių chirurgija praturtėjo šiais
bruožais:
1)
ištobulėjo operacijų taktika ir technika;
2)
labai pagerėjo ligonių būklės įvertinimas
ir anestezija;
3)
beveik padvigubėjo rekonstrukcinių operacijų skaičius
Vilniuje, labai sustiprėjo kraujagyslių chirurgija
Kaune, pradėta operuoti kraujagysles Klaipėdoje ir Panevėžyje,
įkurtas flebologijos skyrius Vilniuje, susidarė grupė,
operuojanti precerebralines arterijas;
4)
sumažėjo pooperacinių komplikacijų, kurios
priklauso nuo chirurginės technikos;
5)
buvo pradėta endovaskulinė chirurgija, kuri kuo toliau,
tuo svarbesnę vietą užima revaskuliarizuojančių
veiksmų arsenale;
6)
licencijuotų kraujagyslių chirurgų padaugėjo
iki 56, iš jų 35
atlieka visas rekonstrukcines kraujagyslių operacijas;
7)
į angiochirurginę veiklą per pastaruosius 2-3
metus įsijungė nemažai gabaus ir veržlaus jaunimo,
kuris moka užsienio kalbas, tobulinasi užsienyje, labai daug
skaito, dalyvauja moksliniuose projektuose.
Iš kraujagyslių chirurgijos apgintos 25 disertacijos, iš
jų 4 habilituoto daktaro. Paskelbta spaudoje apie 500 mokslo darbų.
Vilniaus universitete yra du kraujagyslių chirurgijos centrai:
Kraujagyslių chirurgijos centras Vilniaus m. universitetinėje
ligoninėje (vad. prof. V. Triponis), Neuroangiochirurgijos centras
Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (vad. prof. E. Barkauskas), Kauno
medicinos universitete - Kraujagyslių
chirurgijos centras Širdies ir kraujagyslių chirurgijos
klinikos sudėtyje (vad. prof. A. Antuševas). Klaipėdos jūrininkų
ligoninėje yra Klaipėdos universiteto klinikinė bazė
ir Vilniaus universiteto rezidentūros bazė, į kurią
įeina kraujagyslių chirurgijos skyrius (ved. med. dr. R.
Gutauskas).
Tobulinimosi kursai skaitomi Vilniaus universiteto Kraujagyslių
chirurgijos centre (Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje),
Neuroangiochirurgijos centre (Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinėje
ligoninėje), Kauno medicinos universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje.
Turint
galvoje, kad Lietuvoje yra apie 270 000 žmonių, kuriems reikėtų
kraujagyslių chirurgų konsultacinės pagalbos, o apie 10
000 ligonių - kiekvienais metais turėtų būti
operuojami arba gydomi endovaskulinės chirurgijos metodais, šių
visų skyrių darbo intensyvumas per ateinantį dešimtmetį
turėtų labai padidėti.
Prof.
habil.
dr.
V. J. Triponis
Atgal
|
2004